ciciulis

ciciùlis sm. (2) žaisliukas, blizgutis, cicys: Cit, neverk, vaikel, duosiu ciciùlį Lp. Nupirk man ciciùlį Kb. Tėvas iš kermošiaus parvežė vaikam visokių ciciùlių: vienam gaiduką, kitam švirkšliuką, trečiam armonikučius Mrk. ^ Džiaugiasi lyg ciciùlį radęs Rdm. | Į mano kraštą niekad neatplaukia ciciùlis (neturiu laimės) Rdm.